švelpiukas

švelpiùkas sm. (2) 1. švilpukas: Švelpiùkų vairių vairiausių pridirbo ir pardavojo DūnŽ. Švelpiùkas dantėse, i laksto Krš. 2. ppr. pl. kul. toks kukuliukas iš miltų, švilpikas: Su šaukštu paleistų švelpiùkų valgiau Krš.